Influenceris – baisiausias mūsų kartos keiksmažodis

Būti ar nebūti feisbuke? Šekspyro Hamletas sukiojo kaukolę rankose prieš dulkėtą Renesanso šviesą ir klausė savęs, ar būti. Ne feisbuke, aišku. Mes nesukiojam kaukolės prie kompiuterio šviesos, net  klausimo nekeliame – būti ten yra taip pat normalu, kaip rytais nueiti į tualetą ar valgyti pusryčius. Neįmanoma nematyti ir ryškių veidų, šviečiančių ryškiu sekėjų skaičiumi. Vieni draugai paspaudžia „sekti“, kažkas spusteli ir raudoną širdutę, tada įrašas atsiranda tavo laiko juostoje ir tu jau nevalingai įtrauktas į kažkurį Dantės pragaro ratą. Ir jame esi įkalintas kartu su influenceriais.

Kaip išversti šį žodį lietuviškai? Viena iš dažniausiai siūlomų sąvokų yra „nuomonės formuotojai“, kitaip tariant, žmonės, kurie daro mums įtaką, kurių mintys paveikia mąstymą ir nejučia leidžia galvoti, kad pagaliau išmokome kritiškai žiūrėti į reiškinius. Paskaitome vieną komentarą, paskaitome kitą, paspaudžiame „patinka“ Tapinui, Tiškevič, Landsbergiui (Gabrieliui), Jagelavičiūtei ar Surajevui, išsirenkame tą, kuris arčiausiai širdies ir jau galime atrodyti protingi diskusijose. Be gilesnės analizės, be įsigilinimo į apkalbamą temą, be skaitymo daugiau nei antraštė ir pirmos dvi pastraipos tekste, be aplinkybių žinojimo. Gedimino kalnas griūva – kaltas Nacionalinis muziejus, nes iškirto medžius. Režisierius Šarūnas Bartas kaltinamas seksualiai priekabiavęs prie jaunos aktorės – pati kalta, nes važiavo baliavoti į sodybą su pagyvenusiu vyriškiu...O kodėl mes taip galvojame? Nes perskaitome, ką kiti mano, pasijuokiame kartu su keliais šimtais komentatorių, palinksime galva ir byla baigta.

Ir kas blogiausia, kad ant incfulencerių kabliuko pasimauta jauni žmonės, vadinamieji millenialai (dar vienas keiksmažodis, bet kiek švelnesnis). Tie, kuriems beveik dvidešimt ir renkasi gyvenimo kelią, kuriems atrodo, kad vienintelis būdas gyventi visavertį gyvenimą – būti pripažintam ir ištransliuotam visuose kanaluose, pusryčiams valgyti sviestinius kruasanus su itališku kumpiu ir šokoladinius suflė desertui, namų interjerą kurti pagal IKEA katalogą ir būtinai fiksuoti viską instagrame. Kodėl? Nes kasdien mato šimtus tokių pavyzdžių, ir toli ieškoti nereikia – mažoje ir aimanuojančioje Lietuvoje tokių nors vežimu vežk. Ir mes žinome, kad už tokį vieno kadro užfiksavimą jiems moka daugiau nei tėčiams, visą mėnesį dirbantiems statybose ar jaunam mokslininkui, daugiau nei pusę savo gyvenimo atidavusiam studijoms.

Norime būti garsiais, svarbiais, įtakingais ir daug uždirbančiais be pastangų. Norim gulėti didelėse lovose, valgyti šokoladinėse, naršyti internete, žymėti vienas kitą po juokingais įrašais ir dalintis kiekvienu neskanios kavos puodeliu iš Caffeine‘o. Tai tapo įprasta norma, kasdienybe, Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų jaunimo varomąja jėga, nes kas, jeigu ne skiesta kava už tris eurus parodys, kad esi tikras millenialas, tikras miesto vaikas, kurio gyvenimas nebus joks kitoks, tik rožinis. Pagrindinė mūsų valiuta ir tikslas yra pinigai, esame įkvėpti turtingų žmonių, apsikrauname nereikalingais daiktais, kurie kasdien cirkuliuoja mūsų gyvenimo procese ir aimanuojame, kad neturime laiko. Sorry, šiandien esu bizi, sakom mamai, kai paskambina ir klausia, ar šiltai apsirengėme. Taip, mama, aš bizi keldama nuotrauką į instagramą, nes like‘ų skaičius man jau tampa svarbesnis nei tavo naminis pyragas.

Kažkada ateis laikas, kai tapsime tik istorijos dalimi, paskęsime amžinybėje ir mus prisimins iš senų fotografijų ar žurnalų antraščių. Ir laimingi tie, kurie ten atsidurs. Būsime kažkieno tėtis, mama, šeimininkas ar mylimasis, ir visa tai po kiek laiko bus pamiršta. Ateis nauja karta, kuri pakeis įstatymus, sukurs naują pasaulį ir galbūt kur nors iškals mūsų vardus savo atmintyse. Bet iš tikrųjų, tai mes niekam nerūpėsime. Nerūpės nei mūsų sekėjų skaičiai, nei kavos puodeliai, nei blizgesys. Kažkada ateis laikas, kai patys suprasime, kad to nebereikia. Kad daug kas gali palaukti. Kad nereikia norėti tapti didžiais iš kart, ir kad tas pats mamos pyragas yra svarbesnis nei dar vienas naujas influencerio įrašas.