Čia ir dabar

Šiuolaikinis mūsų gyvenimas sukasi ir juda greitai. Kartais mes net nespėjame pasidžiaugti rudeniu, o štai jau ir balta žiema ateina. Bet kartais gyvenimas juda lėtai, suteikdamas progą pasidžiaugti kiekviena smulkmena. Viena mėgstamiausių mano frazių, kuria naudojuosi gyvenime yra „Džiaukis net ir mažiausiais dalykais, kol gali" . Ištikrųjų gyvename tik vieną kartą, todėl reikia iš jo išspausti viską - laimę, džiaugsmą, juoką, geras emocijas ir grožį. Taip, būtent grožį. Jeigu Dievas mums suteikė tik 1 šansą pasidžiaugti savo egzistencija, kodėl gi mums jos neišnaudojus iki limitų? Kodėl turime nekreipti dėmesio į tokias smulkmenas kaip apranga, kūno puoselėjimas, manieros? Juk yra daugybė žmonių, kurie yra savo gyvenimą pašventę būten šiems tikslams - tai dizaineriai, kosmetologai, žurnalų kūrėjai ir t.t. Jeigu jų nebūtų, nesuprastume mados, neturėtume stiliaus suvokimo ir būtume pilka masė. Bet dauguma žmonių ir yra. Kodėl mes visi atrodome taip vienodai? Kodėl bij

Ruduo. Auksiniai lapai krenta lyg pašėlę, į apačią nusinešdami blogiausius mūsų prisiminimus, neišsipildžiusias svajones ir palikdami vietos naujiems mūsų gyvenimo įvykiams.  Mąstau - ar kiekvienas pagalvoja apie tai? Apie naujus likimo įšūkius. Apie mylimojo akis. Apie karštą kavos puodelį, kurį pasidarysime sunkiai išlipę iš baltų patalų. Ar tikrai mūsų mintyse rytais nėra vietos gražiems dalykams, apart mokyklos, darbo ir kasdieninės rutinos?    Aš stengiuosi, kad kiekvienas mano rytas būtų stebuklingas.  Dar beklaidžiodama sapnuose, pašoku iš lovos, kai tėtis mane žadina . "Rūta, jau laikas keltis!" - būna mano pirmieji žodžiai išgirsti naujos dienos pradžioje. Tada aš pažiūriu pro langą: jeigu saulė šviečia skaisčiai, kad net duria akis, žinau, kad diena bus gera. O jeigu lietus, mažom stiklinėm kojos bėginėja po sodą, žinau, kad diena bus dar geresnė. Nes aš myliu lietų. Myliu ir sniegą ir lietų, o ypač didelį vėją.  Nubėgusi į vonią, susitvarkiusi ir aps