Čia ir dabar

Atėjo "pavasaris". Nors dar tik kalendorinis, bet vistiek užvakar buvau nuvykusi į miestą pavasariniam spintos atnaujinimui. Iš vakaro buvau susidariusi mažytį sąrašėlį, ko gi man reiktų : džinsiniai marškiniai, šortai, įvairios pėdkelnės, palaidinė, suknelė, batai, klostuotas sijonas... Atsikėlusi ryte buvau tikrai geros nuotaikos, nes "šopingas" visada linksmina ir teikia gerų emocijų. Nors ir tuština piniginę..... Nuvažiavau į turgų. Ir žinot ką? Po to buvau taip įsiutusi, koneverkiau iš pykčio. Jei klausiate "kodėl?" atsakau : nes viskas ten VIENODA. Pas visus pardavėjus TAS PATS. Tik kai kurie dar turi drąsos užkelti kainas dvigubai. Nors čia jau ir taip seniai buvo aišku, kad turgus - "uniforminių" švarkų ir a la odinių batų vieta. Bet seniau buvo kitaip. Rasdavau ir gražių suknelių, ir batelių. O dabar? 5 iš 8 vietų parduoda tuos pačius "I ♥ mustache" megztinius. Visuose batų skyriuose liūdnos tįso tos pačios juodos platf

Atrodo, tik vakar pradėjau eiti į pirmą klasę ir mokytis eilėraštį apie Pagranduką atmintinai, kad vėliau galėčiau papasakoti mamai ir pasijuokti iš "aš mažiukas neklausiukas,vadinuosi Pagrandukas, razinų akytėmis, pupelių sagytėmis" eilučių. Bet ištikrųjų tai buvo prieš 9 metus. Kas galėjo pagalvoti, kad laikas taip greit praeis? Kad jis pakeis viską savo kelyje? Metų laikus, išvaizdą, orą, muziką, mokslą, madą. Ar kas nors galėjo pasakyti, kad laikas pakeis pačius žmones, jų požiūrį, gyvenimo būdą ir vidų? Turbūt niekas atsakymų ir neieškojo, nes tai dabar daug kam atrodo įprasta - su laiku keičiamės ir mes. Susirandame naujų draugų, kurie mus keičia, mes norime prie jų prisitaikyti, įdiegti svetinimus įsitikinimus ir standartus. Kartais net ir savo stilių - žmonės nori būti viena mase, neišsiskirti iš kitų ir tyliai sėdėti toje pilkoje minioje. Bet visa tai man nesuvokiama ir atrodo netgi neįmanoma. Taip, besikeičiantis žmonių įvaizdis ir stilius yra normalu - taiko

Pavasaris visada buvo tas metų laikas, kurio aš labai laukdavau. Ne dėl to, kad po jo ateis mokinių laukiama vasara. Ne. Laukiu jo, nes per šį šiltąjį sezoną pradeda žaliuoti pievos ir nutirpsta sniegas. Pradeda žydėti obelys ir pienės, iš kurių paskui pinu vainikus ir maukšlinuosi sau ant galvos. Žodžiu, atbunda gamta ir šiltėja oras. O juk visi žinome, kad šiltas oras visada pakelia nuotaiką ir skatina žmones šypsotis. Juk turbūt nė vienas nesate laimingas šaltą, vėjuotą, purviną rudens popietę eidami iš mokyklos ar parduotuvės. Kad ir kaip aš mylėčiau lietų, negaliu pakęsti purvo, per kurį visada nukenčia mano batai! Nors požieminė "pliurza" yra vienas pirmųjų pavasarinių ženklų, niekas nepyksta, nes žino, kad tai greitai praeis. Mane visada vesdavo iš proto (gerąja prasme) gaivus vėjo kvapas tiek pavasarį, tiek kitais metų laikais. Būna, išeinu vakare į lauką, pradeda temti, žvaigždės pamažu šoka danguje, medžiai linguoja į taktą,  ir aš įkvepiu į save visą t