Viena. Bet ne vieniša.
Šiandien vasario 14-toji. Tai diena, kuomet mūsų mokykla būna išpuošta raudonais širdelės formos balionais, vyksta žaidimas "Surask savo porą pagal numeriuką", groja muzika, ir mokiniai vaikšto išraudusiais veidais, kad tik niekas jų nepakviestų prieš auditoriją. Tai diena, kai visos televizijos skalandija apie šampano, saldainių akcijas, dovanų idėjas ir įvairius pasiūlymus. Diena, kai meilė sklando ore, įsimylėjėliai rodo vienas kitam dėmesį, o vyriškoji giminė suka galvą, kaip vakare nustebinti savo širdies damą - nusivesti į mielą restoranėlį, nupirkti puokštę gėlių, ar tiesiog ramiai vakare pabūti dviese, prie žvakių šviesos ir romantiškos muzikos. Bet man ši diena - eilinė žiemos diena. Nieko ypatingo nevyksta, klausau tos pačios muzikos, bendrauju su tais pačiais žmonėmis, ir nieko nesveikinu, nes visi socialiniai tinklai ir taip lūžta nuo saldžių žinučių. Žinau, gal atrodo kiek kontravertiška ir egoistiška, bet tokia jau aš. Nesureiškimu visko