išskristi
Užvakar skaičiavau paskutinius metų dūžius savo galvoje, nes akys stebėjo skaitmeninius skaičius telefono ekrane. Jie begėdiškai greitai užleido vietą kitiems ir tą stebuklingąją 00:00, padangę nušvietė kasmet vis didėjantis fejerverkų kiekis, tarsi primenantis, kad reikia džiaugtis, švęsti, pakyliai pasitikti naują pradžią ir pasidalinti ta laime ne tik su artimaisiais, bet ir kelių kilometrų spinduliu gyvenančiais kaimynais. Po kelių minučių šviesų spektaklis baigėsi. Visi suskubo kelti šampano taures, draugiškai pakštelti vienas kitam į žandą, apkabinimais sušildyti drebančius draugo pečius ir linkėti svajonių išsipildymo. Linksma, smagu ir malonu turėti žmones šalia, kurie nuoširdžiai tiki tuo ir Tavimi pačiu. Gera žinoti, kad nors tą žvarbią naujųjų metų naktį mylimas žmogus nelaiko savo glėbyje, tai bent iš kito šalies galo rodo dėmesį ir kalba gražius žodžius. Gal kalba šampano ar vyno taurės, tačiau nesvarbu – tokios ir turi būti naujųjų sutiktuvės. Manau. Draugės