ežiukas
Birželio trečia visai ne namuose ir toli nuo namų. Nubudusi pagalvojau, kad turėtų būti 10:29. Nežinau kodėl, bet aplankė jausmas, kad laikas sustojo būtent toje minutėje. Išlipau iš lovos ir laikas buvo būtent toks; ne pirmas kartais, kai keistai ir nevalingai nujaučiu ne tik valandas, bet ir minutes. Geriau jau nujausčiau rytojaus egzamino klausimus, nes kvepia negražia penkių kreditų skola. Šiandien trečia vasaros diena ir neįsivaizduoju, ar ji gali būti dar vasariškesnė. Ryte termometras muša dvidešimt laipsnių, ant viryklės užkaičiu tobulą kiekį vandens kavai, tradiciškai gaminuosi grikius su prieskoniais. Susidedu koją ant kojos ir stebiu gatvę. Kaimynas, kurio vardas, turbūt, visai ne Gintas, bet man jis panašus į Gintą, išveda šunį. Šiandien jis tą šunį išves dar bent tris kartus. Apkūni moteriškė su rožiniais bridžais išneša šiukšles ir tuoj eis laistyti gėlių. Keistas senukas su raudona blizgančia skrybėle ir karučiu, pilnu žemių, lėtai pūškuoja ir kas kelis metrus