Čia ir dabar

Vasara šventvagiškai buvo pavogta su paskutiniu tokiu lietumi. Tokiu, kuris užknisa, nes krenta mažyte dulksna ant plaukų ir juos paverčia baisiais. Toks lietus turi savo kvapą - į jį telpa kelionės prie jūros iš ryto, nepabučiuotų lūpų ir pabijotų paimti rankų ilgesys, mamos gaminamas plovas su daržovėmis iš kiemo, šlapias žvyrkelis ir girgždantys "Rambyno" ratai, pirmas ir paskutinis kavos puodelis niekur neskubant, vakarai, kai esi vienas, bet nesijauti vienas. Toks tas lietaus kvapas, tekantis namų langais ir pašiurpusiomis kojomis ir nusveriantis blakstienų galiukus į apačią. Vasara šventvagiškai buvo pavogta su ištempta laiko sąvoka. Tokia, kuri neužknisa, nes leidžia dienas minkyti kaip gumą kokia tik nori forma, kokiais tik nori būdais. Toks ištemptas laikas irgi turi savo kvapą - tai dykinėjimas prie televizijos, kai lauke plius trisdešimt penki ir gelbėja tik gulėjimas ant šaltų grindų, tai mamos paskirti darbai kaime, kurių nekenčiu, bet jie vis tiek yra to pa

debesų kamuoliais tyliai slenka lietus, bet jis bekojis ir bebalsis; tolumoje mirga Vilnius, kvepia, šneka, supasi ant plaukų sruogos, groja neilas youngas, pašiurpsta kojos, pašiurpsta lūpos, ateik arčiau, ateik arčiau, alsuoju tau, nors nežinau, kaip pasiekti tavo širdį, tavo ausies geldelę, kurioje skambėtų vilniaus grindinys ir mano žodžiai; ateik arčiau, ateik arčiau, alsuoju tau,  aš negaliu išgirsti net tavo aido, net tavo vardo, plaukiojančio kažkur dangum, negaliu suprasti, kurioj pasaulio pusėj tu, kuria kryptim mano atodūsį neša vėjas; ateik arčiau, ateik arčiau, dabar jau šaukiu tau, bet tu negirdi, tu nežinai, kad aš esu, tu nežinai, kad esi tu.

Vieni žmonės moka skaniai gaminti valgyti, kiti pastebėti mažas detales, kiti preciziškai siūti, o dar kiti moka mylėti. Aš nemoku nė vieno iš šitų dalykų, bet jei reikėtų rinktis, tai tik paskutinį variantą. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad meilės pamokos yra pačios sunkiausios. Jos nemokamai nedalijamos; turi susimokėti už tokią privačią ir prestižinę mokyklą pats. Aš niekaip negaunu atestato, apie raudoną tokios mokyklos diplomą net nekalbu. Mokausi prastais pažymiais, nes dedu mažai pastangų ir bandau nusirašinėti nuo draugų, knygų ir filmų veikėjų, bet tada mokytoja mane pričiumpa ir žaidimas baigiasi. Lieku kvailelės vietoje ir vėl ieškau lengviausių kelių. Pastabų pažymių knygelėje primarginta jau per daug. Tikrai norėčiau mokėti mylėti. Jausti ir didesnę emociją, gaivališką aistrą, silpnumą keliuose, užfiksuoti kiekvieną akių žvilgsnį, perbraukimą ranka per plaukus, drabužių kvapą ir atspindį akinių stikluose. Bet nemoku, nevertinu, nes išsigandau. Išsigandau