Nejauku
Praūžus gražiausioms metų šventėms, kurios šiemet buvo kiek kitokios nei įprasta dėl gana netikėtų oro sąlygų, skubėjimo ir pirkimo maratonas taip pat pasibaigė. Nors naujųjų metų šventė jau ne už kalnų, ir ponios bei panelės bus pasipuošę brangiausiais šilko, aksomo ir kitais prabangiais audiniais laikydamos šampano taurę rankose, vistiek viduje palieka kažkoks tuštumo jausmas - nėra jaukumo, šilumos, apkabinimų. Taip, gruodžio 31-ąją skaičiuosime minutes iki 00:00 ir šausime fejerverkus. Valgysime, juoksimės, šoksime (na, bent jau dauguma) ir sutiksime naujus, daug žadančius 2014-tuosius. Bet tai jau bus ne tas pats, kas laukti šventų Kūčių bei Kalėdų.. Muzika bus kita, šypsenos kitos, žodžiai ir darbai reikš ne tiek jau ir daug. 2014-tųjų ar bet kurių kitų naujų metų laukimas man, asmeniškai, yra nieko vertas palyginus su tuo, ką jauti prasidėjus gruodžiui ir iškritus pirmajam sniegui, kai gali ištiesti delnus ir pririnkti tuziną baltutėlių snaigučių. Namuose puošt