Šaltis.
Lapkričio penkioliktoji. Praėjo lygiai 2 su puse mėnesio rudens sezono - šalto, gaivaus ir stingdančio iki giliausių kaulų vietelių. Būtent toks jis ir buvo - vienas šalčiausių rudenų per visą mano gyvenimą. Ir aš jį įsimylėjau. Lietus, sniegas ir minusinė temperatūra viename - tikrai mano stichija. 2 dienas iš eilės, eidama namo pėščiomis maždaug 3 kilometrus, kvėpavau giliai ir ramiai. Tiesiog mėgavausi šalčiu, kuris kaskart įkvėptas stingdė mano kraujagysles. Turbūt jos ir ledukais pasidengė. Kiekvienas oro gurkšnis viduje tiesiog spiegė iš pasitenkinimo, kad gavo vietą pasišilti - mano viduje, mano plaučiuose. O aš džiaugiausi, kad jutau rudenį savyje. Galbūt kas nors mane pavadins keista. Arba netekusia proto. Bet man patinka drebėti iš šalčio. Man patinka būti lauke, kai sninga. Man patinka stovėti tamsų vasaros vakarą ir jausti gaivų ir šaltą vėją, kuris kedena plaukus, o odą priverčia pašiurpti. Ir tuo pačiu metu žiūrėti į žvaigždes. Ir mąstyti apie save, artimus, d