Čia ir dabar

..tokio šilto, gaivaus ir beprotiškai gražaus. Noriu naktį išeiti į lauką ir stebėti krentančias žvaigždes, arba žiūrėti į jas ir galvoti. Apie viską : gyvenimą, jausmus, nuotaikas, draugus, ateitį, norus. Norus, kurių galbūt niekada neįgyvendinsiu, nors kaip sakoma, nereikia būti pesimistu, reikia žiūrėti į priekį šviesiai ir siekti to..... Dar aš noriu švelnaus ir žaismingo vėjo, kuris galėtų lengvai kedenti mano plaukus, karts nuo karto pūstelti lengvą ir šviesią suknutę, ir žalius laukus paverstų banguojančia jūra, po kurią aš galėčiau plaukioti ir daryti kvailas nuotraukas.  ...laukiu nesulaukiu kada galėsiu gerti kavą ant pievutės ir skaityti mėgstamą knygą. Galbūt kokią nors seną ir pageltusią, rastą tokio pat amžiaus medinėje lentynoje, o gal ir naują - kvepiančiais lapais,ir braškančia nugarėle, kai ją atversiu pirmą kartą - ką tik nusipirktą iš knygyno.  Aš nemanau, kad knygų skaitymas vasarą yra kvaila, moksliukiška ar nuobodu - juk jos dar niekam nepakenkė.

       Aš, tu, ir mes visi turime prisiminimų. Nėra nė vieno gyvo žmogaus, kuris jų neturėtų. Kuris neprisimintų pirmosios meilės. Neprisimintų kvepiančių pavasarių, geriausių vasarų, liūdnų rudenų, ar stebuklingų žiemų. Visi mes branginame akimirkas, nors kartais ir skaudžias, bet vis vien reikšmingas mūsų gyvenime. Niekada, niekada nenustosim prisiminti geriausių gyvenimo įvykių! ...aš prisimenu, kaip vaikystėje karstėmės medžiais. Kaip statėme smėlio pilis, ir žaisdavome "namus" tarp medžių. Prisimenu, kaip gamindavome kotletus iš molio ir salotas iš pienių, varnalėšų, ar kepdavome "picas". Aš netgi buvau atidariusi savo restoraną, sudariusi meniu, ir liepiau šeimynai ateiti, valgyti, ir susimokėti! Taip taip! Tu irgi tikriausiai prisimeni, kaip vaikystėje vaidindavai superherojus - Betmeną ar Supermeną (aš net Larą Kroft),žiūrėdavai Songoką (ir smogdavai chamėhamėhaaaaa bangą)  ir džiaugdavaisi kiekvienu smulkiu pinigėliu, duotu mamos ar tėčio. Aš ži