meteorai

22:22

rugpjūčio 12 

     Šiandien naktį bus matomas intensyviausias meteorų (perseidų) lietus, bent jau taip sakė meteorologai, astronomai ir kiti su dangaus mokslu draugaujantys žmonės. „Labai retas reiškinys“, „Nepraleiskite tokio įstabaus reginio“, “Ar turėsite su kuo stebėti stebuklingą meteoritų lietų?“ skelbia ir smalsiai klausia internetinių naujienų portalų antraštės. Ar turėsim, klausia jie, žinoma, atsakom, turėsim, juk mes ne kokie atsiskyrėliai vėžiai ar budistų vienuoliai, kad per gyvenimą vieni eitume. Turėsim, nes kitaip ir negalima, atgrąsu, juk tokia romantiška naktis, nuostabi, verta vilčių kupinų mokinukų juodraštinių rašliavų ir didžiųjų skaitmeninių poetų minkštų pirštų tarškėjimo klaviatūroje. Turėsim, žinoma turėsim, atsakom visi, lyg vienam stebėti kosminių kūnų, kurie niekam jau nebereikalingi, tragišką mirties sceną, prilygstančią Hamleto nusinuodijimui ar Romeo nužudymui, būtų šventvagiška ir nepriimtina. Ir pasisekė tiems šviečiantiems nenaudėliams, ar ne? Skrieja per visą juoduojantį nakties dangų ir priverčia pakelti dulkių ir slogių minčių pilnas galvas į viršų ir stebėtis, aikčioti, ištraukti fotografuojančius prietaisus, dalintis su draugais ir girtis, kad matė tokį šedevrą ir dar nemokamai(!!), o visa auditorija plojo kone išsižiojusi.

 _____________________________________

     Ar turėsiu su kuo stebėti, klausiate. Taip, atsakau, turėsiu - viena, nes man gera jausti ir vienatvę, su niekuo nekalbėti ir žodžius taupyti geresnėms progoms, geresniems žmonėms ir akimirkoms. Man patinka vienai užversti tą dulkiną galvą į viršų ir skaičiuoti banalybių prisisprogusias žvaigždes, penamas įsimylėjėlių šlapių bučinių, eilių, liūdnų istorijų ir ašarų. Man gera jausti naktį savo odoje, plaučiuose, akiduobėse ir ausyse, girdėti svirplių čirpimą ir net užuosti sausos žolės kvapą po kaitros ir daugiau su niekuom vasaros tamsa nesidalinti. Naktis mano, ir meteorai virš mano galvos krenta tik man. Sakote egoizmas? Savimeilė? Ne, tiesiog teisingas ir realistiškas požiūris. Gal pagaliau įsikalsime į galvą, kad gyvenime yra dalykų, skirtų tik mūsų džiaugsmui, skonio receptoriams, regimajam laukui, nors tas dovanas mato ir kiti. Tačiau jie krenta virš mano galvos, ir ta akimirka yra mano.