man niekas nesakė


Man niekas nesakė, 
jog ateis diena, 
kai žvaigždės nebebus tik bereikšmiai dangaus kūnai ir dujų sferos juodame nakties danguje.

Man niekas nesakė,
 kad muzika taps daugiau nei tik tylą užpildančiu fonu ar priežastimi šokti lietaus balose niekam nežinant.

Man niekas nesakė
apie tai, jog juodos raidės iš knygų pavirs neišsenkančios išminties šaltiniais, susijungs į beribę visumą ir tyliai kuždės į ausį, kad fantazija ir svajonės yra galingas ginklas prieš pasaulio blogį.

Man niekas nesakė,
 kad draugus prisirišti privalu kaip spalvotą helio balioną, kuris lengvai gali kilti į viršų ir pabėgti Tau nespėjus apsidairyti.

Man niekas nesakė,
jog reikia turėti ir nuosavą mažą pasaulėlį ir triukšmingus vakarus kartais iškeisti į vienumos valandas šaltoje ankstyvo pavasario pievoje.

Man niekas nesakė,
kam galėsiu pasakyti paskutinį "ačiū" ar "sudie", ką galėsiu stipriai apglėbti nuo šalčio sustingusiomis rankomis ir nepaleisti.

Man niekas nesakė,
jog meilė gali būti ne tokia, kaip iš filmų ir alsuojanti cinamonu, galinti palikti skausmingas tuštumas vienas kito širdyse.

Man niekas nesakė,
kurias svajones aš galėsiu išpildyti ir kiek jėgų turėsiu tapti tikru ir nesuvaidintu žmogumi.

Man niekas nesakė,
kad ateis diena, kai aš visa tai suprasiu ir trokšiu suprasti dar daugiau. 


O gal aš to ir neturėjau žinoti, nes tada nebūtų reikėję ieškoti atsakymų į klausimus, kuriuos kėliau visą gyvenimą. Nebūtų reikėję suklupti, atsikelti ir išmokti vaikščioti, eiti toliau ir tapti žmogumi, kuriuo visada svajojau būti; ne egzistuoti, bet gyventi čia ir dabar.


„Atrandam, norim, trokštam, siekiam savo laiką ir save pralenkti, einame ne milimetrais - sieksniais, tartum karštą plieną lankstom lemtį."
-Justinas Marcinkevičius

Komentarai

  1. Dantų pasta2015 m. kovo 14 d. 01:17

    Labai gražu. O dar su tokia muzika..:) skaičiau ir užmiršau visas savo problemas, pasinėriau į žmogiškąją nežemišką būtį ir džiaugiausi it mažas vaikas, pamatęs Kalėdų senelį.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Rūta.2015 m. kovo 14 d. 10:37

      Ak, ačiū labai! Malonu, jog mano kūryba priverčia taip jaustis :)*
      O patys Coldplay turi kažką magiško, kas suteikia bet kokiam įrašui melancholijos ir grožio..

      Panaikinti
  2. naktiesmergina2015 m. kovo 14 d. 10:28

    Vieno žodžiu: gražu.
    Daugiau neturiu ką pasakyti. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Rūta.2015 m. kovo 14 d. 10:37

      Kartais užtenka ir vieno žodžio, kad pasijausčiau gerai! Dėkoju :)

      Panaikinti
  3. Unknown2015 m. kovo 15 d. 05:20

    Nepakartojama! Vienu tekstu išsakai visas žmonių mintis ir dvejones ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Rūta.2015 m. kovo 15 d. 11:24

      Gabija, nors čia rašiau asmeniškai, vien apie savo dvejones ir supratimą, tačiau labai džiugu, kad įžvelgi kažką artimo sau:)
      Ačiū, kad skaitai!

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

šešios stygos vidurnaktį

Vaizdas
kartais būna daug liūdesio. daug klaidų. daug tuštumos. daug dužusių norų. daug savikritikos ir nulinės vertės. daug prarasto laiko. daug tylos. daug garso ir vėl tylos. mažai kantrybės. kartais tereikia išlaukti ramaus pasivaikščiojimo senamiesčio gatvelėmis besiklausant siaurų gatvių istorijų, pripildytų įvairių kvapų ir garsų, kurios tęsiasi iki begalybės, nes mes jas kasdien kuriame patys. kartais tereikia išlaukti pirmo pokalbio apie muziką ir politiką, praeitį ir ateitį, avietes ir chemines reakcijas šalia naktinio ir gyvo miesto panoramos vaizdo bei karštos arbatos puodelio. kartais tereikia išlaukti tapsmo nauja pulsuojančios, nežinomos, lauktos ir daug žadančios erdvės dalimi, bet nepamirštant savo šaknų ir žmonių, kurie gyvenimui suteikė daug spalvų ir džiaugsmo. kartais tereikia išlaukti milijono kvadratinių butų ir namų šviesų bei eismo bruzdesio pro šešiolikto aukšto langą kartu su svaiginančio vyno taure ir drąsos lašeliu, kabančiu ant liežuvio galo. kartais terei...
Skaityti daugiau

kada ateina suvokimas, jog gyveni gerai?

Vaizdas
Kažkaip retkarčiais atsitinka taip, kad išeini pavedžioti šunį saulėtą sausio popietę, įsikiši ausinukus į ausis ir būna gera. Taip gera, kad nesiseka paaiškinti, koks jausmas apima išgirdus mėgstamą dainą ir kvėpuojant gimtinės oru. Kažkokią vieną, lemtingą sekundę supranti, kad būtent šiuo laiku, šioje dabartyje, kuri sudaryta iš įvairių praeities pluoštų, gyvena laimė ir pasirenka būtent Tave būti jos sąjungininku. Nežinia, ar ilgam, bet slapta tikiesi, kad spėsi pasidžiaugti ir išnaudoti savo limitą (jei toks išvis šiame pasaulyje yra. Kyla rimtas klausimas, nes kaip gi mes galime pamatuoti laimę? Ir kuo? Termometru - ne, barometru - irgi. Laimė neturi net matavimo vienetų, todėl jokie skaičiukai ir matematika, fizika ar chemija nepadės. Na, chemija iš dalies gali). Tada jautiesi šiek tiek išskirtinis, nes ne kiekvienas gali sau priskirti "laimingojo" etiketę. O gal ir gali, bet nesuvokia, kaip ją priklijuoti.  Tai va, šiandien bevedžiodama šunelį ir stebėdama jo...
Skaityti daugiau

Influenceris – baisiausias mūsų kartos keiksmažodis

Vaizdas
Būti ar nebūti feisbuke? Šekspyro Hamletas sukiojo kaukolę rankose prieš dulkėtą Renesanso šviesą ir klausė savęs, ar būti. Ne feisbuke , aišku. Mes nesukiojam kaukolės prie kompiuterio šviesos, net  klausimo nekeliame – būti ten yra taip pat normalu, kaip rytais nueiti į tualetą ar valgyti pusryčius. Neįmanoma nematyti ir ryškių veidų, šviečiančių ryškiu sekėjų skaičiumi. Vieni draugai paspaudžia „sekti“, kažkas spusteli ir raudoną širdutę, tada įrašas atsiranda tavo laiko juostoje ir tu jau nevalingai įtrauktas į kažkurį Dantės pragaro ratą. Ir jame esi įkalintas kartu su influenceriais. Kaip išversti šį žodį lietuviškai? Viena iš dažniausiai siūlomų sąvokų yra „nuomonės formuotojai“, kitaip tariant, žmonės, kurie daro mums įtaką, kurių mintys paveikia mąstymą ir nejučia leidžia galvoti, kad pagaliau išmokome kritiškai žiūrėti į reiškinius. Paskaitome vieną komentarą, paskaitome kitą, paspaudžiame „patinka“ Tapinui, Tiškevič, Landsbergiui (Gabrieliui), Jagelavičiūtei ar Su...
Skaityti daugiau