7.



 Lauke tokios pusnys, kad atrodo neišbrisim į civilizuotą žmoniją iki pavasario. Bet orų berniukas pranešė, jog pūga pamažu traukiasi, tad turime šansų išlikti! Hip-hip-hoooray! 
O tuo tarpu, kol visi laukia kelininkų, kad nukastų sniegą, aš juo džiaugiuosi (žinoma tuo, kuris kaip patalas padengė laukus, bet ne kelius). Man žiema-ne žiema, jei ji ne balta. Kaip ir pernai - Kalėdų rytas, nuotaika gera, visa šeima kartu, bet kažkas ne taip...Nebuvo nė kruopelytės balto sniego. Juk jis ir sukuria visą nuotaiką, džiaugsmą, juoką...
O kalbant apie didžiąsias ir grąžiasias metų šventes, reiktų suklusti, nes iki jų liko 7 dienos. Tai tik viena savaitė! O dar reikia supakuoti, papuošti dovanas mylimiems žmonėms. Bet dovanų niekada neužtenka išreikšti jausmams, dėkingumu,i už tai, kad jie yra, sutinka Kūčias ir Kalėdas kartu. Nepasipuikuokime Kalėdų rytą, ir apkabinkime, pakštelkime į žandą mamai, tėčiui, broliui, sesei ar močiutei...Juk daugiau tokių žmonių nebus, ir kiekvienų metų šventės Jums primins, kaip gera buvo anksčiau.

Beautiful,Christmas,City,Is paris,Lights,Moon 

 Sakoma, kad koks būsi per Kūčias ir Kalėdas, toks būsi ir visus metus. Todėl nepatariu būti piktiems, irzliems ir viskuo nepatenkinties žmogėnams, nes nėra reikalo tokiais būti. Juk Kalėdos. Ka-lė-dos! Kam gali nepatikti ši šventė? Kam gali nepatikti mandarinų valgymas didelias kiekiais, imbierinių sausainiukų kepimas, ir svarbiausia - Eglutės puošimas? Neįsivaizduoju savo gyvenimo be šių kelių mažyčių dalykėlių. O vos tik pasibaigus žiemos šventėms, aš imu galvoti apie kitas, ateinančias. Įsivaizduokit : viskas bus tik po metų, o aš jau laukiu vėl! Tai viską pasako : mano nuotaiką, žodžius, jausmus. 

Tumblr_metu6kanob1rkia8ro1_500_large 

Aš vėl jaučiuosi kaip maža mergytė gruodžio 25 dieną, maždaug 6 ryto (!!) pakuodama dovanas, ir rasdama kažką mielo ir gražaus. Manau nėra svarbu KĄ dovanoja. Svarbu KAS ir KAD IŠVIS dovanoja. Bet jų išrinkimas yra visgi suktas reikalas...  Nepadovanosi tarkim tėčiui antrus metus iš eilės kvepalų, ar mamai gero kremo... Per Kalėdas reikia pasitelkti vaizduotę ir mąstyti plačiai, atsižvelgti į draugų/giminaičių norus ir pomėgius. Bet kaip ir sakiau - svarbiausia, kad tai būtų šilta, miela, jauku ir Kalėdiška.

Galbūt ankstokai aš Jums linkiu gerų, šiltų, jaukių ir stebuklingų švenčių. Bet per tas dienas nežadu sėdėti prie kompiuterio ir tauškinti klaviatūra...visgi Kūčios ir Kalėdos tik kartą per metus! Na žinoma, ateisiu visų pasveikinti kelioms minutėms ir palinkėti visko visko ko širdutė geidžia.

Todėl linkiu nebūti užpustytiems, džiaugtis žiemuže, klausytis Kalėdinių dainų, susirinkti prie Kūčių stalo, o kitą rytą pakuoti dovanas!♥

Daug daug visko Jums linki Rūta :)

 

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

šešios stygos vidurnaktį

Vaizdas
kartais būna daug liūdesio. daug klaidų. daug tuštumos. daug dužusių norų. daug savikritikos ir nulinės vertės. daug prarasto laiko. daug tylos. daug garso ir vėl tylos. mažai kantrybės. kartais tereikia išlaukti ramaus pasivaikščiojimo senamiesčio gatvelėmis besiklausant siaurų gatvių istorijų, pripildytų įvairių kvapų ir garsų, kurios tęsiasi iki begalybės, nes mes jas kasdien kuriame patys. kartais tereikia išlaukti pirmo pokalbio apie muziką ir politiką, praeitį ir ateitį, avietes ir chemines reakcijas šalia naktinio ir gyvo miesto panoramos vaizdo bei karštos arbatos puodelio. kartais tereikia išlaukti tapsmo nauja pulsuojančios, nežinomos, lauktos ir daug žadančios erdvės dalimi, bet nepamirštant savo šaknų ir žmonių, kurie gyvenimui suteikė daug spalvų ir džiaugsmo. kartais tereikia išlaukti milijono kvadratinių butų ir namų šviesų bei eismo bruzdesio pro šešiolikto aukšto langą kartu su svaiginančio vyno taure ir drąsos lašeliu, kabančiu ant liežuvio galo. kartais terei...
Skaityti daugiau

kada ateina suvokimas, jog gyveni gerai?

Vaizdas
Kažkaip retkarčiais atsitinka taip, kad išeini pavedžioti šunį saulėtą sausio popietę, įsikiši ausinukus į ausis ir būna gera. Taip gera, kad nesiseka paaiškinti, koks jausmas apima išgirdus mėgstamą dainą ir kvėpuojant gimtinės oru. Kažkokią vieną, lemtingą sekundę supranti, kad būtent šiuo laiku, šioje dabartyje, kuri sudaryta iš įvairių praeities pluoštų, gyvena laimė ir pasirenka būtent Tave būti jos sąjungininku. Nežinia, ar ilgam, bet slapta tikiesi, kad spėsi pasidžiaugti ir išnaudoti savo limitą (jei toks išvis šiame pasaulyje yra. Kyla rimtas klausimas, nes kaip gi mes galime pamatuoti laimę? Ir kuo? Termometru - ne, barometru - irgi. Laimė neturi net matavimo vienetų, todėl jokie skaičiukai ir matematika, fizika ar chemija nepadės. Na, chemija iš dalies gali). Tada jautiesi šiek tiek išskirtinis, nes ne kiekvienas gali sau priskirti "laimingojo" etiketę. O gal ir gali, bet nesuvokia, kaip ją priklijuoti.  Tai va, šiandien bevedžiodama šunelį ir stebėdama jo...
Skaityti daugiau

Influenceris – baisiausias mūsų kartos keiksmažodis

Vaizdas
Būti ar nebūti feisbuke? Šekspyro Hamletas sukiojo kaukolę rankose prieš dulkėtą Renesanso šviesą ir klausė savęs, ar būti. Ne feisbuke , aišku. Mes nesukiojam kaukolės prie kompiuterio šviesos, net  klausimo nekeliame – būti ten yra taip pat normalu, kaip rytais nueiti į tualetą ar valgyti pusryčius. Neįmanoma nematyti ir ryškių veidų, šviečiančių ryškiu sekėjų skaičiumi. Vieni draugai paspaudžia „sekti“, kažkas spusteli ir raudoną širdutę, tada įrašas atsiranda tavo laiko juostoje ir tu jau nevalingai įtrauktas į kažkurį Dantės pragaro ratą. Ir jame esi įkalintas kartu su influenceriais. Kaip išversti šį žodį lietuviškai? Viena iš dažniausiai siūlomų sąvokų yra „nuomonės formuotojai“, kitaip tariant, žmonės, kurie daro mums įtaką, kurių mintys paveikia mąstymą ir nejučia leidžia galvoti, kad pagaliau išmokome kritiškai žiūrėti į reiškinius. Paskaitome vieną komentarą, paskaitome kitą, paspaudžiame „patinka“ Tapinui, Tiškevič, Landsbergiui (Gabrieliui), Jagelavičiūtei ar Su...
Skaityti daugiau