kaip geriausia skalbti užuolaidas?
Taip rašiau lygiai prieš pusę metų, rugpjūčio 22 dieną: ******* Liko nedaug vasaros, kuri buvo mano gyvenimo. Visos yra mano gyvenime, bet ši buvo gyvenimo. Leidau sau tiesiog būti po daugelio dienų ir naktų judėjimo pirmyn ir atgal. Išgyvenau karantiną. Pabaigiau universitetą. Dirbu laisvai samdoma žurnaliste. Įsivariau pirmuosius tikrus nerimo epizodus, kai sunku kvėpuoti. Nežinojau, ką veikti toliau ir kaip džiaugtis būtimi vienai. Leidau jūros vėjui prapūsti galvą ne vieną kartą ir pagaliau suvokti, kad to užtenka. Užtenka tiesiog būti. Kartais man skauda, kartais aš bijau, kad dabar nemokėsiu gyventi be tikslaus plano pirmą kartą per 22-ejus metus. Visada turėjau kažkokį tvarkaraštį: geri mokyklos pažymiai->įstojimas->baigimas->darbas. Visada turėjau įsivaizdavimą, kuo, su kuo, kaip ir kas turėčiau būti. Dabar man nebekyla klausimų, nes jau esu. Ratas užsibaigė, ir aš noriu leisti sau eiti kita šaligatvio puse. Niekas nepasakė, kaip turi būti. Vis pagalvoju, ar septynioli...