Didysis Išėjimas
Beskaičiuodama paskutines vasaros valandas nejaučiu besikaupiančių ašarų akyse, nusivylimo ar pykčio viduje, nors tikėjausi, kad aimanuosiu ir tenorėsiu gulėti lovoje kaip tipiškas šių dienų paauglys, keiksiu mokyklą ir visą švietimo sistemą, bei melsiuosi, kad šiltos dienos kuo greičiau grįžtų. Bėt taip nėra todėl, kad įspūdžių pakaks dar ilgam. Ši vasara nebuvo geriausia, kokią galėjau įsivaizduoti, bet ji, o ypač rugpjūtis buvo...išskirtiniai - buvau ten, kur norėjau visą laiką būti geriausių dėka, kvėpavau, ragavau, šypsojausi, skaičiau, pamačiau seniai matytus draugus, giminaičius ir sutikau naujų žmonių. Tokių, kokių ieškojau visą gyvenimą ir kurie išjudino manyje kažką, ko seniai nejaučiau. Padariau dalykus, kurių bijojau, bet beprotiškai laukiau. Išdrįsau. Nėra taip, kad nemėgčiau atostogų ar nenorėčiau dar bent mažytę savaitėlę gauti gurkšnio jūros vėjo, bet dabar atėjo tas laikas, kai suvokiu, jog viskas turi grįžti į senas veže...