tu taip pat

Viskas, ką tu žinai, kada nors suirs kartu su Tavimi.

Viskas, ką Tu matai, kada nors užges ir sprogs lyg didžiausia supernova.

Viskas, ką Tu girdi, kada nors nutils, kaip sustirusių lapų čežėjimas nutyla sniego pūgoje.

Viskas, kas tiesiog egzistuoja, kada nors taps tik pačios egzistencijos dulke.

Tu taip pat.

...........

Begalybės užsibaigs.

Skaičiai bus suskaičiuoti.

Nebeliks klausimų, į kuriuos reiktų atsakyti.

Paukščiai nebeturės naujų maršrutų.

Miškai nustos ošę.

Viskas sustos.

Tu taip pat.

............

Žvaigždžių nereiks vadinti savais vardais.

Nereiks matyti ir išsigąsti iškreiptų šešėlių saulėlydžio tyloje,

jausti pragaišties skausmo.

Naktį nekybos danguj mėnulis lyg nuogas, girtas, vis fazes keičiantis menininkas, nerandantis sau vietos.

Ištirps visas sniegas, baltas, geltonas, rudas.

Tu taip pat.

............

Tačiau ore visdar kabo vienas didelis BET.

Yra marios laiko mėgautis dalykais, kurių tuoj nebeliks.

Aš dar galiu pratęsti begalybes, sugalvoti naujas erdves.

Aš galiu bėgioti per čežančius rudens lapus spalvingą popietę.

Aš galiu skaičiuoti žvaigždes ir vadinti jas vardais, nes to noriu.

Aš dar turiu begalę klausimų, į kuriuos reikia atsakymų.

Aš dar galiu bėgti į mišką ir kvėpuoti šalčiu.

Aš dar galiu klausyti varveklių dužimo.

Aš dar netapsiu tik egzistencijos dulke, aš pasistengsiu, kad laikui atėjus, dulkių niekada nenupūstų vėjas.

Aš negalvosiu apie pabaigą, aš dar žaisiu gyvenimą,

nes aš dar turiu laiko svajonėms ir jų išpildymui.

Tu taip pat.

...........

2014