Šaltis.


Lapkričio penkioliktoji. Praėjo lygiai 2 su puse mėnesio rudens sezono - šalto, gaivaus ir stingdančio iki giliausių kaulų vietelių. Būtent toks jis ir buvo - vienas šalčiausių rudenų per visą mano gyvenimą. Ir aš jį įsimylėjau. Lietus, sniegas ir minusinė temperatūra viename - tikrai mano stichija.
2 dienas iš eilės, eidama namo pėščiomis maždaug 3 kilometrus, kvėpavau giliai ir ramiai. Tiesiog mėgavausi šalčiu, kuris kaskart įkvėptas stingdė mano kraujagysles. Turbūt jos ir ledukais pasidengė. 
Kiekvienas oro gurkšnis viduje tiesiog spiegė iš pasitenkinimo, kad gavo vietą pasišilti - mano viduje, mano plaučiuose. O aš džiaugiausi, kad jutau rudenį savyje.
Galbūt kas nors mane pavadins keista. Arba netekusia proto. Bet man patinka drebėti iš šalčio. Man patinka būti lauke, kai sninga. Man patinka stovėti tamsų vasaros vakarą ir jausti gaivų ir šaltą vėją, kuris kedena plaukus, o odą priverčia pašiurpti. Ir tuo pačiu metu žiūrėti į žvaigždes. Ir mąstyti apie save, artimus, draugus ir mano svajones.
Kartais pagalvoju, kad Dievas buvo tikras genijus, kai nusprendė sukurti vėją, speigą, sniegą ir lietų. Ir liepė žmonėms eiti per juos. Nes kaip gi mes kitaip pajaustume, kad gyvename? Kaip įsitikintume, kad visdar turime galimybę džiaugtis pasauliu? Kartais orų išdaigos priverčia susimąstyti, kaip gera būti čia ir dabar.
Nieko nėra geriau, nei ankstų  Kalėdų rytą su plonyte pižama ir basomis kojomis šaltomis grindimis bėgti prie Eglutės. Pakuoti dovanas su artimaisiais ir jausti, kaip nuotaika sušildo šąlančias kojas. Nors man jos ir netrugdo - kaip sakiau, man patinka jausti šaltį savyje.

Aš norėčiau nakvoti miške po atviru dangumi su artimu žmogumi. Ir alsuoti vėju. Šviežiu, gaiviu ir neužterštu vėju. Žiūrėti į šokančius medžius naktį, kurie man linkėtų labos nakties. Bet mano fantazijai ribų nėra, todėl gal ir neversiu jūsų klausytis.........

Pabaigai šio trumpo straipsnelio noriu pasidalinti dar viena mėgstama mano fraze: "Jei tu manęs daugiau niekada neapkabinsi, nebijok - tai už tave kasdien padarys vėjas."

Gero vakaro,
Rūta♥




Komentarai

  1. Patiko. Ypač frazė "Jei tu manęs daugiau niekada neapkabinsi, nebijok - tai už tave kasdien padarys vėjas."
    Labai patiko <3

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

kada ateina suvokimas, jog gyveni gerai?

šešios stygos vidurnaktį

Tobulas rudens rytas