Nejauku

     Praūžus gražiausioms metų šventėms, kurios šiemet buvo kiek kitokios nei įprasta dėl gana netikėtų oro sąlygų, skubėjimo ir pirkimo maratonas taip pat pasibaigė. Nors naujųjų metų šventė jau ne už kalnų, ir ponios bei panelės bus pasipuošę brangiausiais šilko, aksomo ir kitais prabangiais audiniais laikydamos šampano taurę rankose, vistiek viduje palieka kažkoks tuštumo jausmas - nėra jaukumo, šilumos, apkabinimų. Taip, gruodžio 31-ąją skaičiuosime minutes iki 00:00 ir šausime fejerverkus. Valgysime, juoksimės, šoksime (na, bent jau dauguma) ir sutiksime naujus, daug žadančius 2014-tuosius. Bet tai jau bus ne tas pats, kas laukti šventų Kūčių bei Kalėdų.. Muzika bus kita, šypsenos kitos, žodžiai ir darbai reikš ne tiek jau ir daug. 

     2014-tųjų ar bet kurių kitų naujų metų laukimas man, asmeniškai, yra nieko vertas palyginus su tuo, ką jauti prasidėjus gruodžiui ir iškritus pirmajam sniegui, kai gali ištiesti delnus ir pririnkti tuziną baltutėlių snaigučių. Namuose puošti eglutę ir pradėti jaudintis dėl dovanų artimiesiems. Rinkti Kalėdinių dainų kolekciją. Kepti imbierinius sausainiukus, keksiukus ir kitus kvepiančius skanėstus. Bet svarbiausia, tą stebuklingą gruodžio 25-tosios rytą matyti mylimų žmonių šypsenas ir gauti apkabinimus bei bučinius... Nemeluosiu, smagu gauti dovanas ir pačiai jas dovanoti. Nors ne..Galbūt smagiau jas pakuoti ir slėpti. Kadangi mūsų šeimoje yra 7-metis padauža, visa ši Kalėdų Senelio atrakcija kelia jam didelį susidomėjimą ir laukimo džiaugsmą. 

      Kad ir kaip bebūtų liūdna, turiu konstatuoti faktą, jog Kalėdos be sniego buvo ne tokios, kokių mes visada tikimės ir laukiame. Jaučiu, kad daugelio nuotaika buvo ne tokia gera kaip senesniais metais. Mano taip pat. Be to, nusivyliau savimi - gruodį mažai buvau lauke, nors tai visada būdavo laikas, kai su ausinėmis ausyse gamtoje praleisdavau daugybę valandų. Oras buvo šiltas, temperatūra pliusinė, pūtė ne itin stiprus vėjas, bet aš neturėjau jokio noro kelti kojos iš namų, nes aplinkui nebuvo balta ir gražu. Skamba sentimentaliai, bet taip yra. Aš esu iš tų žmonių, kuriems geriau šalti lauke esant -15, bet su aplinkui žėrinčiais deimantais pataluose.

    Nusivyliau savimi dar ir dėl to, jog mažai rašiau. Galbūt mane veikia oras ar aplinkiniai, bet mano galvoje idėjų mažai. Neturiu įkvėpimo, neturiu menkiausio supratimo apie ką aš noriu kalbėti  ir kuo pasidalinti su kitais. Žinau, jog aš NORIU tobulėti, judėti į priekį ir lavinti savo rašymo įgūdžius, bet kartais mane apsėda tingulys, dvejonės, ir vadinama "rašymo krizė". Bet, kiek girdėjau, tai būdinga visiems didiesiems rašytojams. Cha! Galbūt vieną dieną tokia ir būsiu. 

   

 Atsiprašau, kad Jūsų visų nepasveikinau anksčiau... bet juk geriau vėliau, nei niekada, tiesa? Todėl tikiuosi, jog šv. Kūčios ir Kalėdos buvo gražios ir jaukios. O Naujieji metai lai būna produktyvus, darbingi, su didelėmis svajonėmis ir šypsenomis. Laimingai!

Rūta,

2013