Moterys ir kostiumai.

Mada jau seniai įrodė, kad laužyti standartus yra įprastas dalykas. Juk kam tos taisyklės, jei negalėtume jų laužyti? Argi visą laiką norėtume atrodyti vienodai, moterims taikyti trumpų suknučių teoremą, o vyrams - atgal atverstų ir su puse želės indelio sulaižytų plaukų stereotipą? Klausimas vertas pamąstymo.

Atrodo, dar prieš kelis dešimtmečius, kaip pasakojo mano močiutė, būdavo gėda su kelnėmis išeiti į gatvę. Žmonės rodydavo pirštais ir klausinėdavo, "gal tu neturi suknelių, panele?" . Kelnės ar džinsai (kurių tuo metu buvo tikrai labai mažai), būdavo garbės reikalas - kas tu per moteris, jei nešioji vyrišką drabužį? Juk privalai pabrėžti savo lytį, grožį, seksualumą! Tuomet "ant bangos" buvo gėlėtos suknelės, sijonai iki kelių.  Bet sovietmečiu, antrojo pasaulinio karo metu viskas pamažu keitėsi - moterys po truputį prisijaukino militaristines detales - kampuotus griežto kirpimo švarkus, aukso detales, chaki spalvą.  Kelnės visdar buvo tik vyrų reikalas - juk tuo metu buvo pats karo įkarštis, tai atrodė kaip būtinas rūbas dėl apsaugos, patogumo. Nieks negalvojo apie moteris, paliktas laukti namuose savo mylimųjų. Jos vistiek privalėjo likti moterimis, kad ir kas benutiktų! Tokie buvo tuometiniai stereotipai.

Bet vėl praėjo vienas kitas dešimtmetis ir mada vėl keitėsi. Moterys į savo spintas pagaliau įsileido,atrodo, vyriškumo silbolį - kelnes. Pamažu į gilesnes lentynas atgulė sijonai, o priekinėje barikadų pusėje atsirado naujas, nerimą kažkada kėlęs drabužis. Pagaliau dailioji lytis galėjo džiaugtis ir patogumu ir elegancija - kelnės buvo nešiojamos ir kaip išeiginis, ir kaip darbinis drabužis. Nes suknelių, dirbant pavyzdžiui fabrike, nevilkėsi.

Atėjus XXI amžiuj, ne tik kelnės, bet ir švarkas tapo šventiniu drabužiu tiek vyrams tiek moterims. Dabartinė mada diktuoja įvairias taisykles ir viena iš jų - kostiumai visiems. Tos ribos, taro vyriškumo ir moteriškumo jau seniai peržengtos, niekas nekreipia dėmesio į tai, kad moteris su kostiumu ir kaklaraiščiu, ir beveik niekas mūsų nebevadina silpnąja lytimi. Atrodo, atėjus šiems drabužiams, pasikeitė ir požiūris - moterys dirba tuos pačius darbus kaip ir vyrai, išlaiko šeimas, kuria tuos pačius projektus ir važinėja tokiomis pačiomis mašinomis. Todėl nesistebiu, kad kostiumas tapo būtina aprangos dalimi tiek darbe, tiek šventėse.

 

 Įvairiose fotosesijose neretai pastebiu moteris vilkinčias smokingą. Bet turiu pasakyti, jos tikrai atrodo gerai! Griežtos, bet kartu ir gundančios. Stiprios, bet tuo pačius ir laukiančios princo, kuris galės apginti nuo tamsos. Žinančios ko nori, bet po kelių minučių galvodamos, ar tikrai viską padarė gerai. 

Tad ar tikrai galima teigti, kad mano jau daug kartų šiandien minėtas kostiumas - tik stiprybės, vyriškumo, drąsos simbolis? Manyčiau ne. Juk drabužiai ne visada viską pasako apie žmogų, ar ne? Jis tik suteikia gyvybės ir asmenybę. Todėl ne visada vyras su smokingu yra stiprus, o moteris - silnavalė.

Vis dažniau ir dažniau ant raudonojo kilimo matau žvaigždes (moteris) su kostiumais. Ir jos atrodo seksualiai, pritaikydamos tinkamus aksesuarus, kad išlaikytų savo žavesį ir bent kiek moteriškumo. O jei dar šalia atsiveda žavų kompanioną! Jie abu atrodo kaip lygus su lygiu, lyg draugai, nors galbūt už tų kostiumų ir slepia paslapties šydą..Tad dar kartą sakau - nespręskite apie žmogų vien pagal drabužį! O jei jau ir susiruošėte padaryti įspūdį, tai nebūtinai tai turi būti trumpa, vos užpakalį dengianti suknelė ir batai žudikai. Juk yra įvairių žmonių, vieni mėgsta blizgučius, kiti - subtilumą ir eleganciją. Aš save priskiriu 2 grupei. 

Tad, mielos moterys ir merginos, linkiu į savo spintas kadanors prisijaukinti elegantišką ir subtilų kostiumą, kuris tikrai nereikš, jog Jūs vyriška. Atvirščiai. Tik tikros dailiosios lyties atstovės nebijo įšūkių ir naujo įvaizdžio.

Gero vakaro,

Rūta.