du nulis šešiolika

thokamaer.tumblr.com

Laikas yra beprotiškai trapus ir skubantis, prie nieko neprisitaikantis ir turintis savo reliatyvumą. Aš nespėju jo skaičiuoti, nespėju gaudyti jo šilkinės medžiagos savo pirštais, nespėju jo apglėbti ir laikyti, sugerti į save ar priversti pasilikti. Aš nešioju savyje tik mažą laiko dalelę, trapius prisiminimus, kuriuos kasdien mintyse perbėgu po kelis kartus. Kartais vaizdiniai būna skausmingi ir aštrūs, pjaunantys lyg ašmenys, o kartais pilni šviesos ir šilumos, apgaubiančios mane šaltais vakarais, kartais jie būna tarsi stikliniai, dūžtantys vos palietus. Jie gyvena mano pirštų galiukuose, supasi ant mano blakstienų ir išbėga su mažais ašarų kristalais. Bet tik kartais. Dabar tie kristalėliai būna ne tokie sūrūs. Jie daug saldesni (žinoma, aš tai tik hiperbolizuoju, nes visos ašaros sūrios, cha).

*******************

Visko tiek daug įvyko šiais metais, ir aš net negaliu prisiminti kertinio momento, privertusio susimąstyti. "Nejaugi viskas per šiuos metus?", kartais klausiu savęs nevalingai, nes nei iš šio nei iš to gerdama kaktusų žiedų arbatą juntu, kad kažkaip egzistuoju erdvėje, apsuptoje laiko ir kiekviena mintis, prabėgdama su sekundėmis, reiškia praeitį ir turi tam tikrą svarbą. Pavyzdžiui, tai, ką dabar skaitote, jau yra praeitis, nes kiekviena nauja raidė tampa dabartimi ir nustumia į senąjį laiką prieš tai buvusias. Ir per tas kelias sekundes ar minutes vyksta tiek daug dalykų - kažkas miršta, kažkas gimsta, kažkas tuokiasi, mokosi, užbaigia darbus, verkia ar džiaugiasi, kenčia nuo konfliktų šalyje ar guli auksinėje vonioje su šampano taure rankose. Ir aš sėdžiu ant kelių pasidėjusi laptopą, bandau numalšinti staiga užplūdusį norą rašyti, nors neturiu nė menkiausios idėjos ar supratimo, ką rašysiu kitame sakinyje.

Turbūt jus šiek tiek apšvietus (ar bent įsivaizduojant) tuo, ką jūs ir taip puikiai žinote, reiktų grįžti prie 2016 apskritai. Kažkokie keisti metai, dievaži - tiek daug blogų emocijų pradžioje, besimaišančių su didžiausių norų išpildymu eigoje. Aš kažkaip visada tikėjau, kad gero sulaukia tie žmogeliai, kurie nuoširdžiai tiki ir nepalūžta po nesėkmės. Ir nesvarbu, kad tas nesėkmes mes patys sureikšminame. Blogas mėnuo naujame darbe - gerai, ateis kitas. Šį iškentėsi sukandęs dantis, pagrieši naktimis ir užknisi sutuoktinį, bet viskas praeis. Sunki liga - na, čia nėra taip paprasta, bet reikia turėti vilties, kad išgysi, apsupti save mylimais žmonėmis, kurie mylės net tada, kai vemsi į kibirėlį šalia lovos po cheminės terapijos. Visada yra viltis. Žinau, nes pažįstu tokius žmones, nemeluoju.

Nesėkminga, skaudi meilės istorijos pabaiga - ak, ir kuris iš mūsų nėra to patyręs? Grūzas, gal kažkam ir ašarų pakalnės, liūdna muzika, savęs numenkinimas, kiekvienos detalės apmąstymas ir pastovus sąžinės kirmino klausimas "ką padariau blogai?". Tai yra labai sunku, tikrai. Bet ko mane šie metai išmokė, tai pasitikėjimo savimi. Nebūtina leisti laiko su žmogumi, su kuriuo tau tiesiog neišeina ir viskas. Jei santykiai skaudina jus abu, kam delsti? Kam eikvoti brangias gyvenimo minutes žinant, kad abu galite būti laimingi tik vieni ar su kitais žmonėmis? Sunku pasakyti sau ir jam(-ai), jog viskas, nebėra reikalo siūti meilės iš pamažu plyštančių lopinėlių, bet patikėkit, geriau jau šiek tiek pavaikščioti nuogam, negu vilktis pamažu plyštantį drabužį. Kai esi nuogas, Tu žinai, kad būtent Tu pats esi viskas, ką turi. Gali pasitikėti tik savimi, ir susitaikai su mintimi, kad neturi kuo prisidengti. O kai nešioji yrantį drabužį, tiksliai nežinai, kurią sekundę liksi nuogas, ir pastoviai jauti baimę ir įtampą. Nusirenk. Laikas ateis, ir apsirengsi šilčiau. Taip šiltai, kad nenorėsi nusirengti. (šiek tiek keistas žmogaus prilyginimas plyštančiam megztukui ar suknelei, na, bet juk įdomi ta mūsų gamta ir vaizduotė, ar ne?). Aš šį rudenį taip švelniai, galantiškai ir šiltai apsirengiau, kad baisu net priliesti. Taip gera ir šilta turbūt niekada nebuvo. Siunčiu linkėjimus kartu su kaktusų žiedų arbata (šios, spėju, dar neragavai).

2016-tuosius asmeniškai dar galėčiau apibūdinti kaip tikrai NAUJUS metus. Naujus ne ta prasme, kad baigėsi ankstesnieji, bet dėl to, jog atnešė labai daug dar nepatirtų dalykų, kartais blogų, bet dažniau gerų. Aš baigiau mokyklą ir įstojau į Universitetą iš didžiosios raidės, apie kurį svajojau metų metus. Persikėliau gyventi į Vilnių, kurio beprotiškai bijojau ir maniau, jog visiškai nepritapsiu. Vasarą prie jūros su drauge džiaugėmės ne tik atostogomis, bet kvietimu į jos norimą universitetą. Proga kokteiliams. Vėl filmavausi TV eteryje, vėl patyriau protmūšių džiaugsmą, vėl rašiau, na, gal šiek tiek mažiau, bet rašiau profesionaliai į profesionalų leidinį. Keliavau po Europą pirmą kartą! Aplankiau 4 šalis, tačiau ta savaitė buvo viena smagiausių. Atlikau praktiką Vyriausybėje, nors galimybė, jog ten pateksiu, buvo mažulytė. Suradau žmogų, su kuriuo man tikrai gera. Mačiau ir dar matau kitos draugės liūdesį dėl atstumo, kuris skiria ją ir mylimąjį. Skaudu, bet gyventi reikia. Neišlaikiau valstybinių brandos egzaminų būtent taip, kaip aš ir aplinkiniai tikėjosi, bet vėliau supratau, kad nereikia spausti savęs. Nesugebėjau ir vis dar nesugebu gauti vairuotojo pažymėjimo, bet žinau, jog 2017 gausiu. Aš žinau. Dabar šiek tiek gėda, bet įdėjus daugiau pastangų turėtų pavykti.

Kas dar... Daug koncertų, daug renginių, daug juoko, kelionių vasaros naktimis, daug geros muzikos ir skanaus maisto; tai atrodo taip natūralu, jog net nežinau, ką ir išskirti. Turbūt mažos kasdienybės detalės nugulė į atminties stalčiukus ir sau ramiai guli surūšiuotos. Už savaitės ateis Kalėdos ir šiuo ilgu įrašu aš noriu pasakyti, jog tikrai reikia tikėti ir laukti. Žinau, kad blogi dalykai visam pasilieka atmintyje, bet jie su laiku blėsta ir užleidžia vietą naujiems džiaugsmams. Gal tai ir naivu, bet aš geriau būsiu naivi negu netikėsiu niekuo, geriau jau bandysiu ir skaudžiau suklysiu negu bijosiu savo pačios šešėlio. Užpatentuoju šią citatą 16:18, gruodžio 17 dieną. 

Jaukių ir skaniai kvepiančių švenčių, daug pokalbių prie arbatos puodelio. Ir tegul šis ilgas įrašas jūsų neužknisa.  ♥ 

įkeliu dainą, kad nesupyktumėte ----------> https://www.youtube.com/watch?v=jxKjOOR9sPU