ieškojau. radau

Kiek bemiegių naktų suskaičiuoti galiu,
kai ieškojau savęs ir ko dar neturiu.
Pasiklydus nakty, tarp rūko tamsaus,
aš norėjau gyvybės ir šilto lietaus.

Buvau aš kitur, kasdienybėj niūrioj,
nežinojau kaip plaukti toj upėj, kurioj
nieks neskaito eilių ir nemato dangaus-
žvaigždėto, jaukaus, įkvėpimo gausaus.

Klausiau savęs - kas aš esu?
Kodėl siela užšalo storu ledu?
Ir plunksną, kurią aš valdžiau-
kodėl nuo savęs grubiai mečiau?

Meldžiau vandens savo tuščiai sielos jūrai.
Ieškojau. Laukiau. Radau.

Nakties vėjyje, kurs bučiuoja žvaigždes,
ryto rasoj per kojas basas.
Vyšnių žydėjimą vėl aš mačiau,
ir saulėlydžio šilumą tylią jaučiau.